Energija negali būti nei sukurta nei sunaikinta, tik pakeista į kitokią ...

 
 
Mūsų kompanijos gaminama įranga suteikia puikią galimybę prisidėti prie ekologiškų ir progresyvių energijos panaudojimo formų. Užtikrina ne tik ekonominį efektą žvelgiant iš verslo pusės, bet ir garantuoja moralų ir neabejotinai progresyvų ir ekologišką energijos panaudojimo sprendimą.
 
Žodis „energija“ yra kilęs iš Graikų kalbos ( „en“ – viduje ir „ergon“ – jėga ). Taigi mūsų energijos šaltiniuose glūdi vidinė jėga, su kuria išmokome elgtis ir įvairiai panaudoti. Beveik visa žmogaus veikla veikia aplinką. Taip pat ir energijos naudojimas. Šiuo metu buityje sunaudojame labai daug energijos, todėl tapome labai priklausomi nuo jos tiekėjų. Todėl svarbu suvokti ir žinoti, kaip rasti darnius energijos panaudojimo kelius. Kiekvienais metais pasaulyje suvartojama vis daugiau energijos. Šiandien diskusijose apie energiją keliami svarbiausi trys klausimai: poveikis aplinkai, kaina ir saugi prieiga prie energijos. Kokį energijos šaltinį bepasirinktume, bus veikiama aplinka. Kaip pagerinti aplinką? Ar galime kuo nors pakeisti branduolines jėgaines? Ar galime sumažinti naftos sunaudojimą? Galbūt geresnės technologijos ir nauji energijos šaltiniai būtų vienas iš atsakymų į klausimus. Svarbiausiu politiniu klausimu tapo balanso tarp energijos ir aplinkos poreikių sukūrimas, taip pat siekis sukurti harmoningą plėtrą ateinančioms kartoms tiek industrializuotose, tiek neindustrializuotose šalyse.

Žemė pati turi susikūrusi sistemą kaip pasirūpinti į gamtą patekusiomis medžiagomis. Žmogaus veikla sutrikdė šios sistemos balansą, o kartais ji išvis nebeveikia, nes išmetame į aplinką didesnį kiekį medžiagų, negu oras, žemė ir vanduo normaliai gali perdirbti, be to išmetame naujų medžiagų, kurioms išvalyti žemė neturi savų būdų. Todėl žmonių poveikis gamtai sukelia naujų problemų ir jiems patiems ir aplinkai.

Pasaulio energijos išteklius galima suskirstyti į tokius, kurie nuolat srūva, ir tokius, kurie susidaro per trumpesnį ar ilgesnį laiką. Srūvanti ir per trumpą laiką sukaupiama energija vadinama atsinaujinančioji, o per ilgą laiką sukaupiama – neatsinaujinančioji. Srūvanti energija gaunama iš saulės spindulių, vandens ir vėjo. Per trumpą laiką sukaupiamos energijos pavyzdys yra energija, esanti biologiniame kure. Per ilgą laiką sukaupiamos energijos pavyzdys yra uranas ir visos organinio kuro rūšys, pavyzdžiui nafta, anglys ir gamtinės dujos. Šiandien dažniau naudojama neatsinaujinančioji, per ilgą laiką sukaupiama energija – 80%, atsinaujinanti biologinio kuro - 11%, likusius 9% sudaro atominė, vandens ir vėjo energija. Tačiau norint sukurti darnią visuomenę reikia pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių.

Anglies dvideginio išmetimas, kuris daro įtaką šiltnamio efektui, gali būti sumažintas, elektros ir šilumos gamybai daugiau naudojant biologinio kuro. Deginant biologinį kurą išmetama nedaug šiltnamio efektą didinančių dujų. Iš biokuro gauname šilumą, elektros energiją ir degalus savo transporto priemonėms. Biokuras naudojamas vis dažniau, o tai yra būtina sąlyga kad gyventume ilgalaikėje darnioje visuomenėje.
 
Didžiausius biokuro išteklius sudaro mūsų miškų medienos kuras. Be kita ko čia įeina ir tos medžių dalys, pavyzdžiui šakos, ir viršūnės, kurios miško pramonėje negali būti panaudotos medienos prekių ir popieriaus gamyboje. Lentpjūvių ir popieriaus bei popieriaus masės pramonės drožlių ir žievės atliekos taip pat gali būti panaudotos kaip kuras tiek neperdirbtas, tiek perdirbtas į briketus ar granules.
Granulės ir briketai susideda iš supresuotų medienos atliekų. Pjuvenos, skiedros, žievė ir kitokios lentpjūvių bei kitų medienos pramonės įmonių atliekos tiekia žaliavą, kuri išdžiovinama ir supresuojama į smulkius kuro elementus. Šitaip perdirbtą kurą patogiau vežti ir sandėliuoti pas vartotoją. Šiandien daug namų savininkų pasirenka galimybę šildyti namus perdirbtu į briketus ir granules kuru, kuriuo kūrena katilus ir židinius. Taip pat yra visokių durpių gaminių, pritaikytų įvairiems deginimo būdams.

Mums reikia naujų idėjų, technologijų ir daugiau tyrimų, kad išspręstume energija apsirūpinimą ateityje klausimą. Turime suprasti, kad galime daryti įtaką aplinkai kasdieniniame gyvenime aktyviai rinkdamiesi ir keisdami įpročius.